Pilotas Arnas Malinauskas: ore  klaidos gali kainuoti gyvybę

Nuo mažens traukė lėktuvai

Iš kur pomėgis skraidyti? Būtent šiuo klausimu ir prasidėjo pokalbis su Arnu. Pasak jo, šeimoje niekas tokio pomėgio neturėjo.

„Vaikystėje sužinojau iš draugų, kad vyksta vaikų susipažinimas su skraidymo užsiėmimais. Tai ir  atvažiuodavau dviračiu. Man buvo tada gal 12-13 metų“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis neslėpė - su džiaugsmu skubėdavo į Šilutės aerodromą, kuris įsikūręs Armalėnuose. Pati pradžia – maži vaikiški sklandytuvai, kuriuos užtempdavo su išvilktuvu.

„Pakildavome į penkių metrų aukštį ir sklandytuvas atsikabindavo nuo lyno. Turėdavai nusileisti. Nuo to viskas ir prasidėjo. Lankiau užsiėmimus metus, o gal dvejus“, - tęsė pašnekovas.

Vėliau sekė pertrauka nuo užsiėmimų, mat teko krimsti mokslo šaknis. Bet skraidymas jauną žmogų traukė. Todėl vieną dieną sugrįžo ir pradėjo skridimo paslapčių su klubo lėktuvu. Dabar jau dešimt metų jis drąsiai kylą į dangų.

Klube turėjo ne vieną mokytoją

„Mokymasis prasideda ne nuo to, kad ateini ir sėdi į lėktuvą. Tu pirmiausia tiesiog būni šioje bendruomenėje, stebi, kas kaip vyksta, kaip skraido. Ir taip po truputį pradedi pats mokytis. Vienas pamoko, kitas... Galų gale išsilaikai egzaminus, gauni licenziją ir skraidai“, - dėstė A. Malinauskas.

Laikui bėgant, vyro pomėgis skraidyti tik didėjo. Nebeužteko skrydžių klubo lėktuvu. Netrukus įsigijo lėktuvo rinkinį ir pats jį surinko. Tai ultra lengvasis lėktuvas, kuriuo ir dabar skraido.

„Atvažiavo dėžė su vamzdžiais, o tu renki... renki. Su varžtais susukinėji. Kaip lego. Renki ir susirenki“, - šypsodamasis pasakojo vyras. Jis ir šiandien puikiai prisimena visą procesą, kol lėktuvas buvo paruoštas skraidyti.

„Prisimenu, patį pirmąjį kartą, kada pakilau padedamas instruktoriaus. Jis net neįspėjęs pasakė, kad gausiu dabar skristi vienas. Aišku, buvo šaltas dušas. Buvo parinkta gera diena, oras, tinkamos sąlygos, kad galėtum kaip mokinys pirmą kartą pakilti savarankiškai ir skristi. Padariau tris pakilimus ir tris nutūpimus klubo zonoje. Klubo nariai atėjo ir pasveikino su pirmu savarankišku skrydžiu. Ir viskas. Vis dažniau pradėjau kilti į dangų. Užduotys sudėtingėjo – turi nuskristi iki kito aerodromo, kažką padaryti ir panašiai. Kažkada įvyksta lūžis. Ir viską pats perimi, planuoji skrydį. Prasidėjo sportas – vykdai įvairias navigacines užduotis, atlieki tikslius tūpimus. Gana gerai sekėsi“, - tęsė A. Malinauskas.

Dalyvavo čempionatuose... ir žmonių paieškose

Pilotas komandoje su kolega dalyvavo Lietuvos čempionatuose, tapo ir keletą metų iš eilės  nugalėtojais. Savo jėgas išbandė ir Europos čempionatuose.

Pasak piloto, žmogus, norintis savarankiškai skraidyti, turi mokėti susikaupti, išlaikyti šaltą protą: „Lėktuvą valdai tu ir niekas už tave to nedarys. Klaidų neištaisysi – gali atsitikti... Gyvybė tavo rankose. Už kiekvieną veiksmą atsakai pats. Kiekvienas sprendimas, priimtas ore, kritiniu atveju skaičiuojamas sekundėmis. Kuo greičiau priimsi sprendimą, tuo bus lengviau. Ilgai galvoti nėra laiko. Taigi, turi būti užsigrūdinęs, kontroliuoti situaciją“.

Pašnekovui kartą teko nusileisti avariniu būdu. Sako, kad gerai, kad viskas įvyko aerodromo teritorijoje ir viskas baigėsi gerai. Primena, kad lėktuvo priežiūra yra itin griežtai reglamentuota – saugumas pirmoje vietoje. Todėl detalės yra dažnai keičiamos, kad nebūtų sudėtingų atvejų.

Vyras turi padaręs daug puikių nuotraukų iš paukščio skrydžio. Norintiems pajausti skraidymo malonumą, jis pataria neabejoti, o imti ir išbandyti. Sako, kad tą galima padaryti tiesiog atvykus į Šilutės aerodromą.